Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiu tapus Laurynui Kasčiūnui, politinė partija tarsi signalizavo sukanti nuo centro dešinėn. Ji nustojo kalbėti apie žmogaus teises, rodyti bet kokią LGBT draugišką retoriką, bet pradėjo aktyviau eskaluoti antiimigracines nuostatas, kalba apie rusų kalbos vartojimo mažinimą, demografines šalies problemas, šeimų poreikius. Tik nacionalinis saugumas kaip buvo, taip ir lieka konservatorių-krikdemų idėjų šerdis.
Tai neabejotinai turės politinių pasekmių visam politikos laukui: atsiranda terpė plėstis Liberalų sąjūdžiui, galbūt, prisikelti Laisvės partijai, bet nervintis turėtų Nacionalinis susivienijimas ir šiek tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nes konservatoriai-krikdemai perima ir plėtoja kai kurias jų temas.
Bet ar iš to tikrai išloš Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai reikšmingai didindami balsuojančiųjų gretas – nėra aišku. Šios politinės partijos elektoratas yra gana ištikimas ir leidžiasi „auklėjamas“ partijos lyderių: jei lyderiai krypsta į liberalesnę pusę, ten pat krypsta ir elektoratas, jei į krikdemiškesnę – rėmėjų nuostatos irgi juda panašiai.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pastaruoju metu ėmė kultivuoti dešinesnes idėjas vertybinėje srityje: pavyzdžiui, atsisakė liberalaus progresyvumo, sustiprino antiimigracinę retoriką.
