Jurga Šeduikytė sako, kad gyvenime vis dažniau renkasi ne ieškoti atsakymų kituose, o geriau suprasti save. Skaudžios vaikystės patirtys, sudėtingi santykiai ir jautrus pasaulio matymas paskatino dainininkę vis giliau domėtis žmogaus jausmais ir psichologija. Šiandien ji sako vis labiau suprantanti, kad svarbiausia – ne užsidaryti nuo to, kas skaudina, o išmokti tai išjausti ir priimti.
Viso pokalbio klausykite čia:
|00:00
– Maskvoje esi praleidusi nemažai laiko. Ar tas miestas tavo istorijoje užrašytas juodomis raidėmis? – Juodomis. Esu tam etapui dėkinga tik už du albumus, kurie gimė, bet ir negalėjo negimti iš tos būsenos, kuri buvo labai sunki. Susidūriau su kitokia kultūra, prie kurios turėjau prisitaikyti, nes ji aštresnė, agresyvesnė, ir tai jaučiasi ne tik gatvėje, bet ir parduotuvėse.
Mano buvęs vyras mokėsi režisūros, teko pažinti įdomių žmonių iš kultūros sferos, bet bendras kultūros supratimas gatvėje yra kitoks. Ten išmokau parėkauti, nors prieš tai mokėjau tik paverkti. Buvo labai sunku, kas du mėnesius grįždavome namo. Daug apie tą etapą net nesinori galvoti ar šnekėti.
