Latvija uždraudė tiesiogiai importuoti Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintus žaislus, knygas, drabužius, avalynę ir kitas vartojimo prekes. Ryga teigia taip siekianti mažinti agresorių pajamas ir riboti propagandą, bet sprendimas sukėlė diskusijų tarp rusakalbių gyventojų ir knygynų savininkų.
Centriniame Rygos turguje galima rasti nemažai prekių iš Rusijos ir Baltarusijos, nuo rugsėjo pradžios prekybininkams tenka žvalgytis į kitas rinkas. Įsigaliojo draudimas tiesiogiai iš Rusijos ir Baltarusijos ar per trečiąsias šalis importuoti knygas ir drabužius, kitas prekes, pavyzdžiui, sporto įrangą ar žaislus.
„Tiesą sakant, man nelabai rūpi, bet jie turėjo gerų saldumynų. Mano vaikai užaugo, todėl knygos ir panašūs dalykai nelabai domina. Tačiau apskritai, manau, tai tikra nesąmonė“, – sako Latvijos gyventoja Nina.
„Prekių importuoti nereikėtų. Neturėtume remti Rusijos ir Baltarusijos“, – teigia kita gyventoja.
Nuo rugsėjo įsigaliojusią priemonę Ryga pristato ir kaip ekonominio spaudimo įrankį, ir kaip būdą Kremliaus naratyvams riboti.
