Lygiai prieš metus režisierė Eglė Švedkauskaitė repetavo savo pirmąją premjerą vaikams „Ronja plėšiko duktė“ ir buvo viena iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovų. Dabar ji – vėl studentė ir gyvena nebe Lietuvoje, o Šveicarijoje, ten gilinasi į teatro studijas, rašoma Lietuvos nacionalinio dramos teatro pranešime žiniasklaidai.
Kaip ji jaučiasi be svarbių pareigų teatre, kokius skirtumus ir panašumus mato tarp Lietuvos ir Šveicarijos, kaip iš svetur žvelgia į savo sukurtus spektaklius ir kokius naujus darbus planuoja – ji pasakoja naujausiame interviu.
– Mažiau nei prieš metus kartu su Antanu Obcarsku ir Kamile Gudmonaite baigėte meno vadovų kadenciją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Šiuo metu mokaisi Ciuriche, Šveicarijoje. Kaip pasikeitė tavo laikas?
– Tiesiog dėsningas dalykas yra, kad labai intensyvų periodą keičia laikas, kai viskas nuslūgsta. Galvojant apie paskutinius metus lyg ir nėra labai daug ką papasakoti, bet ne viskas matoma išoriškai. Man šie metai yra apie tam tikrą hibernaciją.
Dabar yra kitos patirtys – studijos ir nauji žmonės, sutikti tenai. Vos išvažiavus, bandžiau suvokti, prisiminti ir pajausti, kas aš esu be jokių darbinių pareigų. Gal ir juokingai skamba, bet šiaip tokia galimybė pasitaiko ne kiekvienam.
