Pastaruosius kelerius metus finansavimas švietimui šalyje išaugo dvigubai, tačiau tai problemų neišsprendžia. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam nepriimtina stebėti sistemos degradacijos. Jis klausia švietimo ministrės Ramintos Popovienės, ar ji nori spręsti problemas, ar tik imituoti jų sprendimą.
Ministrė teigia dirbanti – vykdo Vyriausybės programą. Tačiau prezidentas pasigenda reikalavimų mokiniams, ištesėtų pažadų dėl didesnių pedagogų atlyginimų. Mokyklų vadovams kelia nerimą tai, kad tvarkos keičiasi su Seimo kadencijomis, todėl jie ragina siekti tokio bendro politinių partijų susitarimo švietime, koks pasiektas dėl šalies gynybos.
Prieš penkerius metus rugsėjo 1-ąją tuomečiai valdantieji – konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija – kartu su opoziciniais socialdemokratais, „valstiečiais“ ir „darbiečiais“ pasiekė susitarimą dėl švietimo politikos.
Partijos tąkart įsipareigojo didinti finansavimą, kelti mokytojų ir dėstytojų atlyginimus, mažinti atskirtį švietime.
Valstybės ir savivaldybių išlaidos švietimui per pastaruosius penkerius metus iš tiesų nuolat augo. Jei 2021-aisiais išleista per 2,6 mlrd. eurų, tai 2026-aisiais suma dvigubėja. Palyginti su bendruoju vidaus produktu, finansavimas bus išaugęs 1 proc. punktu.
