Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad šiuo metu tiesioginės karinės invazijos grėsmė yra beveik nulinė, tačiau sabotažo ir diversijų pavojus išlieka. Pasak jo, tarp NATO valstybių taip pat yra šalių, kurios bijo eskaluoti dabartinę situaciją.
„Dienos temoje“ – D. Matulionis.
– Vokietija išpuolius su sprogmenimis Leipcige priskyrė Rusijai, Europos Sąjunga kalba apie valstybės remiamą terorizmą, tai reiškia, kad Rusijos agentai jau veikia NATO teritorijoje, naudoja karinius sprogmenis. Tai kuo tai skiriasi nuo tiesioginio Rusijos išpuolio NATO valstybėje?
– Galima tik konstatuoti, kad pastaruoju metu yra padažnėję šių išpuolių, bet jie nėra naujiena, nes jų būdavo ir anksčiau. Sabotažo grėsmė, diversijų grėsmė yra padidėjusi. Na, tai nėra tiesioginis įsiveržimas į mūsų teritoriją. Tai yra bandymas pagąsdinti. Bandymas apriboti galimybes valstybėms tiekti karinę paramą Ukrainai, nes vis tiek daugiausia tie objektai yra taikiniai, kurie turi ryšį su Ukraina, su jos karo pramone. Tai turbūt yra svarbiausias rusų tikslas.
– Vokietija, net ir priskyrusi šitą incidentą Rusijai, neakcentavo ketvirtojo konsultacijų NATO straipsnio, neprašė to daryti. Ar tai nėra žinia Maskvai, kad tai yra pilkoji zona ir kol neperžengia penktojo NATO [straipsnio] slenksčio, ji gali kuo puikiausiai veikti ir toliau vykdyti atakas bei sabotažą NATO valstybių teritorijoje?
