Vilniaus bažnyčiose ir kiemuose skambėjęs 32-asis Kristupo festivalis baigėsi. Jis prasidėjo netikėtu elektroninės ir akustinės muzikos eksperimentu „Expozicija IV“, o paskutinis akordas nuskambėjo Šv. Kazimiero bažnyčioje, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Šiais metais klausytojus panardinęs į „Algoritmų“ temą, festivalis kvietė peržengti nuspėjamų pasirinkimų, muzikinių rekomendacijų bei įprastų žanrų ribas. Jo vadovė Jurgita Murauskienė sako, kad vasaros koncertai parodė muzikos ir bendrystės svarbą, tai, ko nesukurs išmaniosios technologijos.
„Festivaliui parinkę „Algoritmų“ temą, svarstėme, ar mūsų pasirinkimai šiandien nuspėjami, ar juose dar lieka vietos smalsumui, netikėtumams ir tikram, gyvam ryšiui.
Atsakymą gavome: algoritmas gali pasiūlyti, ko klausytis, bet jis negali sukurti vakaro, kuriame pilnas kiemas žmonių kartu su pasaulinio garso gitaros virtuozu Tommy Emmanueliu neišsigąsta lietaus, negali parengti koncerto, kuriame smuikininko Charleso Yango ir pianisto Peterio Dugano muzikavimas ištrina ribas tarp klasikos ir populiariosios muzikos, o bliuzo ir bugi-vugi fortepijono meistro Henri Herberto koncertas baigiasi bendru šokiu.
Algoritmas nenumatys nei kubietiškais ritmais prabilusio Mozarto, nei gospelo energijos Donato Montvydo ir „Vilnius Voices“ susitikime, nei ypatingos tylos po paskutiniųjų garsų, kuriuos išleidžia Richardo Galliano akordeonas“, – įsitikinusi J. Murauskienė.
