Vakaruose auga nerimas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ieškoti išeičių iš akligatvyje atsidūrusios savo invazijos Ukrainoje, ir imtis karinių veiksmų prieš NATO šalis, bet, atrodo, jis nusprendė eskaluoti karą Ukrainoje. Tai, remdamasis šaltiniais, praneša britų leidinys „The Economist“.
Kremliui artimi leidinio šaltiniai teigia, kad po kelias savaites trukusių svarstymų V. Putinas, atrodo, nusprendė eskaluoti. Ilgametis Rusijos prezidento aplinkos žmogus teigia, kad, tikėtina, praėjusią savaitę įvykusį JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe`o vizitą į Maskvą V. Putinas palaikė amerikiečių silpnumo ženklu. Taip jis įvertino ir 2021 m. vykusį tuometinio CŽA direktoriaus Billo Burnso vizitą į Maskvą, kuriame šis perspėjo nepradėti invazijos į Ukrainą. Bet po trijų mėnesių V. Putinas žengė pirmyn.
Dabar V. Putinas nori eskaluoti karą dėl tų pačių priežasčių – kad išsaugotų savo valdžią ir gyvybę.
Tylus Rusijos gyventojų pritarimas karui senka, Levada centro apklausų duomenimis 57 proc. rusų situaciją vadina „įtempta“, smunka tikėjimas televizijos transliuojama propaganda, jauni žmonės socialiniuose tinkluose ragina nutraukti karą. Elito nuotaika dar prastesnė – šaltiniai teigia, kad penki karo metai laikomi iššvaistytu laiku, per kurį nepasiekta jokių konkrečių rezultatų.
