Valstybės kontrolei (VK) konstatavus, kad dabartinė ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti augančių Lietuvos kariuomenės poreikių, Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina jau vykdanti pokyčius pirkimų procesams spartinti. Vis dėlto gynybos ekspertai taip pat akcentuoja, kad reikšmingai augant finansavimui, dabartinę įsigijimų sistemą būtina pertvarkyti.
VK audito duomenimis, neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. 2025 m. Be to, 42 proc. analizuotų pirkimų derinimai su ministerijos padaliniais ir patariamosiomis grupėmis truko nuo 30 iki 374 dienų.
Auditoriai nustatė, kad ginkluotės įsigijimų sistemai laiku patenkinti kariuomenės poreikius trukdo tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Prie vidinių priežasčių priskirta prioritetų kaita planuojant įsigijimus, neatnaujinami pajėgumų plėtros planai, ilgai trunkantys sprendimų derinimo procesai, kvalifikuotų specialistų trūkumas, nepakankama pirkimų efektyvumo stebėsena ir fragmentuotas svarbiausių ginkluotės įsigijimų projektų valdymas.
Tarp išorinių veiksnių VK įvardijo augančią ginkluotės paklausą tarptautinėje rinkoje, ribotus gamintojų pajėgumus bei ilgus ginkluotės ir karinės įrangos gamybos ir tiekimo terminus.
