„Nustokime apie ŽIV infekciją galvoti kaip apie mirtiną ligą. Tai – lėtinė liga, kuria sergant galima gyventi visavertį gyvenimą: mokytis, dirbti, kurti santykius, gimdyti vaikus“, – sako ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis pranešime žiniasklaidai.
Per du dešimtmečius padėtis pasikeitė
S. Kulšis teigia, kad per 20–30 metų žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ir AIDS epidemiologinė situacija labai pasikeitė. Svarbiausia, kad ŽIV tyrimas tapo prieinamas visiems.
Visų pirma gydymas, kuris pradedamas iš karto, kai nustatoma infekcija, yra šimtu procentu kompensuojamas valstybės. Nemokamą ŽIV tyrimą galima atlikti valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose, teikiančiose žemo slenksčio paslaugas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pacientai turi teisę laisvai pasirinkti gydytoją ir gydymo įstaigą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
„Esminis pokytis įvyko, kai Lietuvoje buvo pradėti tiekti inovatyvūs vaistai. Šiandien pacientams užtenka išgerti 1–2 tabletes per dieną, o prieš 20–30 metų reikėjo vartoti 8–10 tablečių, kurios turėjo daug šalutinių poveikių“, – akcentuoja asociacijos vadovė.
