Praūžus stichijai ir praėjus 48 valandoms, savivaldybėse buvo labai skirtinga situacija: Kazlų Rūdoje tūkstančiai žmonių antrą parą neturi vandens, apie 3 tūkst. žmonių neturi elektros, dalis gyventojų neturi mobiliojo ryšio, Anykščiuose beveik 10 tūkst. vartotojų turi elektros problemų, sutrikęs mobilusis ryšys ir nuotekų tvarkymas, Jonavoje dėl elektros trūkumo neveikia vandenvietės, Šakiuose beveik šeši tūkstančiai klientų be elektros ir taip pat sutrikęs vandens tiekimas ir t.t.
Norėtųsi girdėti ne tik apgailestavimus ir situacijos konstatavimą, bet ir pasižiūrėti, ar Lietuvos įstatymuose nustatyti reikalavimai reaguoti į ekstremalias situacijas yra pakankami.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas nustato mero funkcijas civilinės saugos srityje, įskaitant pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje organizavimą ir koordinavimą. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, meras nedelsdamas sušaukia savivaldybės operacijų centrą, sprendžia dėl ekstremaliosios situacijos skelbimo ir organizuoja gyventojų perspėjimą.
Anksčiau galiojusiame Vyriausybės Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše buvo labai aiškiai nustatyta, kad savivaldybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai daugiau kaip 500 gyventojų būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos ir ši padėtis trunka ilgiau kaip 24 valandas.Dabartinė sistema kriterijus formuluoja kitaip: vertinama, ar įvykis atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir ar susidariusi padėtis kelia didelį pavojų gyventojų gyvybei, sveikatai ar būtiniausioms gyvenimo sąlygoms.
