Pasiųsdamas savo pajėgas į Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, panašu, kliovėsi gerai žinoma Europos saugumo aksioma – vien Rusijos kariuomenės masiškumas, paremtas milžiniškais sovietmečio atsargų ir branduolinės galios ištekliais, užgniauš bet kokį pasipriešinimą.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo plataus masto invazijos pradžios galima teigti, kad ši prielaida buvo beveik visiškai paneigta. Ukraina atsilaikė, sužlugdė Rusijoje puoselėtas greitos pergalės viltis ir pavertė konfliktą aukštosiomis technologijomis grįstu sekinimo karu.
Ji įsuko inovacijų ciklą, kuris, kaip teigė prezidentūros ir Kongreso tyrimų centro nacionalinio saugumo ir žvalgybos reikalų vyresnysis viceprezidentas Joshua Huminskis, vystosi sparčiau nei bet kokios JAV ar kitų NATO šalių iniciatyvos.
Tačiau, pasak ekspertų, vis akivaizdesnė Maskvos priklausomybė nuo Šiaurės Korėjos tiekiamų šaudmenų, raketų ir karių neturėtų būti klaidingai suprasta nei kaip įrodymas, kad Rusija yra ant žlugimo ribos, nei atvirkščiai, kad jos kariuomenė po šio karo taps stipresnė nei bet kada anksčiau.
