Iki mokslo metų pradžios lieka dvi savaitės. Visai nedaug. Šiuo metu plačiai kalbame apie tai, kaip mokyklai paruošti vaikus, kokias priemones pirkti, kaip sugrįžti į tinkamą dienos režimą. Tačiau mokyklai ruošiasi ne tik vaikai ir jų tėvai. Yra ir kita pusė – mokytojai, mokyklų vadovai, pagalbos specialistai. Ir, neslėpkime, jau rugpjūtį daugelis jų pradeda sukti galvą: kaip bus šiemet? Kokia bus vaikų motyvacija? Kaip seksis klasei ir visam mokyklos organizmui, besikeičiančiam kiekvieną dieną?
Apie mokytojų vasaros atostogas vis dar kalbama dvejopai: atostogos – vadinasi, turi kaip reikiant pailsėti. Todėl atsakydamas į klausimą: „ar pailsėjai?“, tarsi kiek nejaukiai ištari „taip“, nes nežinai, kaip jausiesi po kelių savaičių.
Atostogos dar nebūtinai reiškia visišką atsitraukimą nuo darbo. Viename Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime 85 proc. mokytojų nurodė per atostogas atlikę bent šiek tiek darbo – tikrinę darbo el. paštą, ruošę ar užbaiginėję užduotis, bendravę su kolegomis.
Tyrėjai taip pat stebėjo mokytojų savijautą prieš atostogas, jų metu ir po grįžimo. Per atostogas mokytojų nerimas ir emocinis išsekimas sumažėjo. Tačiau grįžus į mokyklą nerimas labai greitai išaugo ir maždaug per dvi savaites vėl pasiekė priešatostoginį lygį. Tyrimas taip pat parodė, kad kuo dažniau žmogus mintimis grįždavo prie darbo reikalų, dėl jų nerimaudavo ir vis iš naujo juos apmąstydavo, tuo mažesnė buvo atostogų nauda jo emocinei savijautai.
