Valdžios pažadai rengiant biudžetą dažnai skamba kaip labai gera žinia: didesnės pensijos, atlyginimai, išmokos. Tačiau valstybės biudžete nemokamų dovanų nebūna ir už kiekvieną papildomą eurą anksčiau ar vėliau susimoka visi mokesčių mokėtojai.
Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama XXI Vyriausybė darbą pradėjo liepos 14 dieną, o rudenį turės pateikti pirmąjį savo – 2027 metų – biudžetą. Būtent jis parodys, ar naujoji valdžia sugebės suderinti gyventojams patrauklius pažadus su finansine drausme.
Tiesa, Vyriausybė nepradeda nuo tuščio lapo. Pensijų, socialinių išmokų ir dalies viešojo sektoriaus atlyginimų indeksavimas įtvirtintas teisės aktuose, o ilgalaikiai gynybos įsipareigojimai vargu ar bus kvestionuojami. Kitaip tariant, nemaža dalis būsimo biudžeto jau paskirstyta, todėl laisvės naujiems sprendimams lieka gerokai mažiau, nei gali pasirodyti klausantis politinių pažadų.
Paveldėtas atspirties taškas taip pat nėra kuklus. 2026 metų valstybės biudžete numatyta 21,1 mlrd. eurų pajamų ir 27,5 mlrd. eurų išlaidų. Finansų ministerija planavo 2,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą ir 45,4 proc. BVP skolą. Todėl svarbiausias naujosios Vyriausybės pasirinkimas bus ne tai, kiek dar pinigų išleisti, o kam juos skirti ir kas už tai galiausiai sumokės.
