Estija ketvirtadienį mini 35-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Istorinę dieną šalis pagerbs iškilmingais renginiais Taline, prisimindama 1991 m. rugpjūčio 20-osios vakarą, kai, Maskvoje vykstant pučui ir byrant Sovietų Sąjungai, Estijos Aukščiausioji Taryba balsavo už šalies nepriklausomybės atkūrimą.
Nepriklausomybės atkūrimo diena – viena svarbiausių Estijos valstybinių švenčių. Šiemet jos minėjimas Taline prasidėjo valstybės vėliavos pakėlimu Tompėjos kalvoje, vėliau vyks iškilmingas parlamento posėdis ir kiti renginiai. Minėjime dalyvauja ir užsienio svečiai, tarp jų – Islandijos prezidentė Halla Tomasdottir, Latvijos parlamento pirmininkė Daiga Mierina ir Lietuvos Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Nuo sovietų okupacijos iki Dainuojančios revoliucijos
Estija pirmą kartą nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., žlungant Rusijos imperijai. 1920-aisiais Tartu taikos sutartimi Estijos nepriklausomybę pripažino ir Sovietų Rusija.
Estijos nepriklausomybę, kaip ir Lietuvos bei Latvijos, nutraukė 1940 m. sovietų okupacija ir aneksija. Sovietų Sąjungos sudėtyje šalis išbuvo iki 1991-ųjų, išskyrus nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpį Antrojo pasaulinio karo metais.
