Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad nebepriims gyventojų prašymų ir skundų rusų kalba. Tai dar vienas Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko inicijuotas savivaldybės žingsnis sostinėje įtvirtinant valstybinės lietuvių kalbos statusą.
Paklaustas, kaip vertina tokį Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą, ir apie tai, kokio požiūrio į rusų kalbos vartojimą turėtų laikytis valstybės įstaigos, ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad jis neturi „aiškaus ir griežto“ atsakymo. „Jei tai liestų Rusijos piliečius, tai vienoks atsakymas, bet jei tai liečia laisvės kovotojus, kurie paliko Baltarusijos režimą ir nemoka jokios kitos kalbos, arba ukrainiečius, tai turbūt tas požiūris keičiasi“, – sakė premjeras.
Praėjusią savaitę premjeras M. Sinkevičius pasiūlė iš rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros ugdymo programų išbraukti Michailo Lomonosovo tekstus. Lomonosovas yra paskelbęs tekstų, šlovinančių Rusijos imperializmą. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad tautinių mažumų mokyklų 1–4 klasėse lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius padidės iki 7 valandų per savaitę – tiek pat, kiek skiriama mokytis tautinių mažumų gimtajai kalbai.
Lietuvoje jau kuris laikas diskutuojama dėl rusų kalbos vartojimo, dėl imigrantų integracijos į Lietuvos visuomenę, dėl tautinių mažumų mokyklų vaidmens. Deja, diskusijos ir priimami atskiri sprendimai tik išryškina gilią problemą: valdžios institucijos stokoja kompleksinio požiūrio į rusų kalbos vartojimą Lietuvoje ir į tai, kokiu būdu užsieniečiai turėtų integruotis į Lietuvos visuomenę.
