Europos ir viso pasaulio žvilgsniai nukreipti į Švediją – po mėnesio, rugsėjo 13 dieną, saugumui Europoje reikšmingą įtaką darančioje šalyje įvyks parlamento – Riksdago rinkimai. Dešimtmečiais buvusi pavyzdžiu ir reprezentavusi tokias vertybes, kaip tolerancija, modernumas ir inovatyvumas, dabar Švedija kartais atrodo kaip naiviai liberali šalis, nesusitvarkanti savo vidaus reikalų.
Matėme tą kitimą iš vidaus, nes Švedijoje ilgesnį laikotarpį teko būti ir 1991 bei 1993 metais, kai šalį buvo apėmusi dar nematyta ekonominė krizė, ir 2004 bei 2008 metais (komentaro bendraautorė Švedijoje gyvena nuo 2005-ųjų), kai Švedijos naratyvas buvo stabilumas, ekonominis augimas ir stipri socialinė apsauga, o akivaizdus gerovės valstybės įvaizdis nesitraukė iš pasaulinės spaudos puslapių.
Švedijos užsienio politikoje ne paskutinis klausimas buvo besivystančių pasaulio šalių rėmimas – pagal jo dalį Švedija buvo tarp pasaulio lyderių. Imigracijos klausimas, žinoma, irgi egzistavo, bet iki 2015-ųjų atvykėlių, tuo labiau politinių pabėgėlių, integracija Švedijoje tikėta be didesnių klausimų. Imigrantų bangų poveikis buvo mažai juntamas, o pirmosios gausesnės suomių ir Jugoslavijos gyventojų imigracijos problemos buvo suvaldytos.
