Kunigas – žmogus, kurio moralė ir autoritetas turėtų nekelti abejonių, kad jis turi saugoti, o ne skriausti. Antradienį viešai paskelbtos seksualiniais nusikaltimais kaltinamų kunigų pavardės, o vienoje byloje kalbama net apie 11 galimų nukentėjusiųjų nuo 12 iki 18 metų, taip pat daugiau kaip du dešimtmečius galėjusius trukti nusikaltimus.
Vienam kunigui inkriminuojami 34 nusikaltimai: vaikų prievartavimas, nepilnamečių įtraukimas į girtavimą, kitam – kaltinimai dėl disponavimo pornografiniu turiniu. Nusikaltimai padaryti šešiose skirtingose Lietuvos vietose. Kaip tai galėjo taip ilgai likti nepastebėta ir nesustabdyta?
„Dienos temoje“ – katalikų iniciatyvos „Svarbus reikalas“ atstovė Toma Bružaitė ir Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas Paulius Subačius.
– Ponia Bružaite, vienoje byloje kalbama apie 11 nukentėjusiųjų ir net 23 metus galėjusius trukti nusikaltimus. Kaip įmanoma, kad toks elgesys galėjo taip ilgai tęstis?
T. Bružaitė: Nežinau, kaip įmanoma. Niekas nepranešė, niekas nesiskundė arba jei buvo kokie skundai, į juos nekreipta dėmesio. Kitaip sakant, aplinka vienaip ar kitaip įgalino, kad tokie nusikaltimai taip ilgai būtų vykdomi.
