Jungtinėms Valstijoms pradėjus kampaniją prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) ir raginant sąjungininkus trauktis iš jo jurisdikcijos, Lietuva su kitomis ES šalimis derina vieningą poziciją, o šalies politikai ir pareigūnai abejoja, kad Vašingtonas privers Vilnių rinktis: trauktis iš Romos statuto ar pamiršti JAV karių dislokavimą šalyje.
Liepos viduryje inicijuotą diplomatinį ir politinį spaudimą prieš Hagos teismą Amerika grindžia pastarojo „nepateisinama grėsme JAV suverenumui“.
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio nuomonės straipsnyje „The Wall Street Journal“ teigė sunkiai įsivaizduojantis pasaulį, kuriame „JAV kariai, policijos pareigūnai, pasienio patruliai ir išrinkti vadovai galėtų būti nutempti prieš tarptautinį teismą, teisiami teisėjų iš atsitiktinių pasaulio šalių ir įkalinti tūkstančius mylių nuo Amerikos“.
Siekdamas apriboti šios tarptautinės organizacijos galias, Romos statutui nepriklausantis Vašingtonas žada kreiptis į užsienio valstybes, ypač „besinaudojančias JAV saugumo garantijomis“, ragindamas jas pasitraukti iš TBT arba atmesti „tariamą TBT teisę persekioti Amerikos pareigūnus ir karius“.
Šių ir kitų žingsnių JAV ėmėsi kelis pastaruosius mėnesius tęsiantis karinei kampanijai prieš Iraną. Ją amerikiečiai vykdo kartu su Izraeliu, kurio premjerui Benjaminui Netanyahu TBT yra išdavęs arešto orderį dėl karo Gazos Ruože.
