Pastaruoju metu valstybės vadovams viešai perspėjant apie išaugusią Rusijos keliamą grėsmę, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai sutaria, kad didžiausią pavojų Lietuvai šiuo metu kelia ne tik konvencinė karinė grėsmė, bet ir hibridinės operacijos – diversijos, kibernetinės atakos, dezinformacija bei galimi išpuoliai prieš strateginius objektus ar net konkrečius asmenis.
Vis dėlto politikų vertinimai išsiskiria kalbant apie tai, ar valstybės institucijos pakankamai aiškiai komunikuoja visuomenei apie galimas rizikas ir ar perspėjimus lydi konkretūs sprendimai.
Apie dabartines nacionalinio saugumo grėsmes, Lietuvos pasirengimą galimoms Rusijos provokacijoms ir valstybės komunikaciją ELTA kalbino skirtingoms politinėms jėgoms atstovaujančius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narius – komiteto pirmininko pavaduotoją Lauryną Kasčiūną, Tomą Martinaitį ir Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Tiesa, Elta politikus kalbino dar iki šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusios, o vėliau krašto apsaugos ministro Roberto Kauno patvirtintos informacijos, kad karinė žvalgyba turi duomenų apie galimas Rusijos provokacijas Baltijos regione. Kartu ministras pažymėjo, esą Rusija dar nėra priėmusi sprendimo dėl to, tikslios galimo išpuolio datos nėra.
