Pastarosiomis savaitėmis vis dažniau girdime pareiškimus apie būtinybę grįžti prie taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio kalba apie diplomatinių pastangų atnaujinimą, o Vašingtonas siunčia signalus, kad politinis sprendimas tebėra pageidautinas. Tačiau ar iš tikrųjų artėjame prie derybų, kurios galėtų užbaigti karą?
Kol kas atsakymas, mano nuomone, yra neigiamas. Bet „judėjimo“ bus nemažai.
Jeigu pastarųjų savaičių įvykius vertintume atskirai, jie atrodytų kaip pavienės naujienos. Tačiau sudėjus juos į vieną paveikslą ryškėja kita tendencija. Vašingtonas, panašu, dar kartą mėgins grąžinti Rusiją ir Ukrainą prie derybų stalo. Tam yra ne viena priežastis. Pirmiausia – JAV vidaus politika. Artėjant Kongreso kadencijos vidurio rinkimams, Donaldui Trumpui reikės parodyti apčiuopiamų užsienio politikos rezultatų. Po sudėtingos situacijos Artimuosiuose Rytuose ir nesulaukus aiškios strateginės pergalės Irano klausimu, Ukraina išlieka bene vienintelė geopolitinė kryptis, kurioje Baltieji rūmai dar gali mėginti pademonstruoti „taikdario“ vaidmenį.
Net jei galutinės taikos pasiekti nepavyktų, pats derybų proceso atgaivinimas galėtų būti pristatytas kaip diplomatinis laimėjimas. Būtent šiame kontekste reikėtų vertinti ir M. Rubio pareiškimus apie būtinybę grįžti prie derybų. Tačiau noras kalbėtis dar nereiškia, kad egzistuoja prielaidos susitarti.
