Rugpjūčio 5 d. Jono Meko vizualiųjų menų centre atidaroma paroda „Poetai niekada nemiega“. Parodos kuratorės, menininkės Audros Vau vizualiniame pasakojime susijungė svarbiausi kino menininko ir poeto Jono Meko dienoraštinio kino kūriniai, instaliacijų ir videomeno kūrėjo Ugniaus Gelgudos ir pačios A. Vau videodarbai, rašoma centro pranešime žiniasklaidai.
Parodos ašis – J. Meko (1922–2019) kūryba ir jo išplėtota kino dienoraščio samprata. Filme „Voldenas (dienoraščiai, užrašai, eskizai)“ (Walden. Diaries, Notes and Sketches, 1969) ir vėlesniuose darbuose „Pasivaikščiojimas“ (A Walk, 1990) bei „Bemiegių naktų istorijos“ (Sleepless Nights Stories, 2011) kamera tampa ne istorijos pasakotoja, o jautria buvimo pasaulyje fiksuotoja. J. Meko kūryboje svarbūs tampa kasdienybės fragmentai – draugų veidai, šviesos kaita, metų laikai, miesto erdvės ir trapūs gyvenimo blyksniai.
Prie parodos rengimo prisidėjęs J. Meko sūnus Sebastianas Mekas sako, kad vėlesniais gyvenimo metais jo tėvas su žaismingu smalsumu stebėjo, kaip kiti kuratoriai ir menininkai interpretuoja bei pristato jo kūrybą ir filmus.
„Šioje parodoje keli svarbiausi jo kino dienoraščiai eksponuojami drauge su kitų autorių darbais, – sako S. Mekas. – A. Vau įamžino J. Meką paskutinės jo kelionės į užsienį metu, kai jis naudojo savo naująją videokamerą – mažą įrenginį, net mažesnį už „iPhone“. Tuo tarpu U. Gelguda, pasitelkdamas istorijų ir jų perpasakojimo palimpsestą, sugrąžina į vieną ankstyviausių J. Meko videokūrinių „Pasivaikščiojimas“ ir Rojaus medžio istoriją. Dienoraštinis žvilgsnis persmelkia visą parodą, sujungdamas skirtingus dešimtmečius, technologijas ir menines praktikas.“
