Menininkas Paulius Šliaupa vasaras leidžia Varėnos rajone, Bartelių kaime. Artėjant žiemai, jis tarsi paukštis pakelia sparnus ir išvyksta kurti į pasaulį – lietuvis dažnas svečias užsienio menininkų rezidencijose.

Iš klajonių po svečias šalis ir gimė P. Šliaupos fotografijų serija „Tai, ką mato paukščiai“. Šį savaitgalį ji bus atidaryta „Merkinės fabrike“, Merkinėje. Menininko kelionėse po Lietuvą, Prancūziją, Vietnamą, Argentiną ir Boliviją gimusios fotografijos tyrinėja peizažą – nuolat kintantį, gyvą audinį, kuriame persipina gamtos procesai ir žmogaus veiklos pėdsakai.

Mechaninė drono akis atskleidžia geometriją, kurios dažniausiai nepastebime – pasikartojančius takus ir pėdsakus, infrastruktūros tinklus, gyvūnų figūrų kompozicijas, ornamentus, kuriuos formuoja vanduo ir mineralai. Šie vaizdai tampa savotiškomis mūsų laikų fosilijomis – trapiais liudijimais apie nuolat besikeičiantį žmogaus, technologijos ir gyvosios žemės santykį.

Prieš parodos atidarymą su P. Šliaupa kalbėjosi Laisvė Radzevičienė.

– Parodos pavadinimas – „Ką mato paukščiai“. Tačiau klaustuko jame nėra. Klausiate, ar ieškote pasauliui kitos perspektyvos?