Tą dieną pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į Maskvą. 1991 metų liepos 30–31 dienomis ten susirinko 3 tūkst. žurnalistų, laukiančių vieno svarbiausių Šaltojo karo pabaigos ženklų – JAV ir Sovietų Sąjungos sutarties pasirašymo.
Tuo metu Lietuvoje jau vyko IV pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. lietuvių iš viso pasaulio. Džiugi šventė po ilgo laiko vėl sujungė po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius. Joje dalyvavo ir būsimasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Tačiau vargu ar kas galėjo įsivaizduoti, kad Henrikui Vaitiekūnui duotame interviu V. Adamkui teks komentuoti vaizdus iš Medininkų: „Šiurpu, nėra žodžių civilizuotame pasaulyje išreikšti tų jausmų, tos tragedijos, kuri įvyko šį rytą.“
Mirtinos kulkos liepos 31-osios rytą buvo paleistos į Medininkų poste budėjusius Vilniaus muitinės inspektorius Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių ir Ričardą Rabavičių, Kelių policijos rinktinės pareigūnus Algirdą Kazlauską ir Juozą Janonį bei greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkus Mindaugą Balavaką ir Algimantą Juozaką. Vienintelis išgyvenęs muitininkas Tomas Šernas vėliau tapo svarbiu Medininkų bylos liudytoju.
Tekste atkuriama 1991 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių situacija prieš Medininkų žudynes ir po jų. Įvykių rekonstrukcija atlikta remiantis LRT archyvų bei laikraščių „Vakarinės naujienos“, „Respublika“, „Tiesa“ ir „Lietuvos rytas“ medžiaga.
