Netekome pirmosios premjerės, Nepriklausomybės akto signatarės Kazimiros Danutės Prunskienės. Bendražygiai prisimena Gintarine Ledi pramintos K. Prunskienės diplomatinę kelionę į Vakarus bei premjerės ašaras prieš lemtingus Sausio 13-osios įvykius.

Ketvirtadienio „Dienos temoje“ – pirmosios Vyriausybės kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys ir signataras Vytenis Povilas Andriukaitis.

– Pone V. P. Andriukaiti, iš šiandienos perspektyvos – kokį įspaudą Lietuvos istorijoje paliko ponia Kazimira Prunskienė?

V. P. Andriukaitis: Milžinišką. Jeigu iš Lietuvos istorijos perspektyvos, jeigu 130 metų istoriją panagrinėtume, ko gero, iš moterų ryškiausia socialinio ir dvasinio pakilimo laikotarpio moteris. Galbūt galėčiau pasakyti, kad Gabrielė Petkevičaitė-Bitė buvo labai ryškus pirmojo atgimimo portretas, o šiuo atveju Kazimira Prunskienė – antrojo atgimimo.

– Pone D. Kuoly, paskutinių 14 profesorės metų buvo tikrai nelengvi po insulto, ligos pakirsta, bet kiek pasakoja artimieji, domėdavosi Lietuvos situacija. Jūs pats kartu su pirmąja Vyriausybe, kiek žinau, periodiškai lankydavotės pas profesorę. Kokie prisiminimai?