Po dienos gamtoje ant odos atsiradęs gumbelis dažnai savaime priskiriamas uodui. Tačiau ne visi įkandimai vienodi: vieni beveik neskauda, bet stipriai niežti, kiti palieka kraujo lašelį, ryškų patinimą ar net geluonį. Kartais būtent odos reakcija padeda suprasti, kas įkando – ir ką daryti toliau, rašoma „Gintarinės vaistinės“ pranešime žiniasklaidai.

„Vabzdžių įgėlimų sezonas prasideda pavasarį ir tęsiasi iki rudens, tačiau pikas dažniausiai būna vasarą, ypač drėgnesniu oru, prie upių, ežerų ar miške. Dažniausias skundas, dėl kurio žmonės kreipiasi į vaistinę, yra niežulys – jis labiausiai erzina ir priverčia ieškoti pagalbos“, – sako vaistininkė Sigita Korbutaitė.

Ji prisimena atvejį, kai į vaistinę atėjusi moteris dėl stipraus skruosto ir paakių tinimo net dėvėjo didelius saulės akinius.

„Moteris ravėjo sodelį prie krūmų, aplink skraidė daug smulkių musyčių. Tiesioginio įgėlimo ji nepajuto, aiškios vietos, kur įgelta, nesimatė, tačiau pagal simptomus buvo tikėtina, kad ją sugėlė mašalai. Teko rekomenduoti gelį ir tabletes nuo alergijos, taip pat vaistus nuo skausmo“, – pasakoja vaistininkė.

Uodas, aklė ar mašalas?