Užsienio reikalų ministerijos inicijuoto įstatymo projekto tikslas yra teisingas ir būtinas – apsaugoti Lietuvos nacionalinius interesus bei užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos režimų įtakai mūsų valstybėje. Tačiau net ir teisingas tikslas nebus pasiektas, jeigu įstatyme paliksime lengvai įveikiamas spragas.
Pozityvu, kad siūloma riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei su jais susijusių juridinių asmenų galimybes įsigyti nekilnojamojo turto šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų ir karinių poligonų. Svarbu ir tai, kad būtų vertinami ne tik formalūs įmonių savininkai, bet ir tikrieji naudos gavėjai.
Taip pat sveikintinas siekis apsaugoti Lietuvos kultūros, švietimo, mokslo, sporto, meno ir pramogų erdvę nuo asmenų, kurie remia Rusijos agresiją, veikia okupuotose Ukrainos teritorijose, pateisina šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ar dalyvauja represinių režimų propagandoje.
Tačiau čia ir atsiveria esminė projekto spraga. Siūlomi ribojimai taikomi beveik išimtinai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bei juridiniams asmenims. O kaip bus elgiamasi su trečiųjų šalių piliečiais, kurie koncertuoja okupuotose Ukrainos teritorijose, dalyvauja Kremliaus propagandiniuose renginiuose, viešai remia karą ir savo vardu bei autoritetu padeda legitimuoti fašistėjantį Rusijos režimą?
