„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – LRT RADIJUI sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown.
|00:00
Iš tiesų, chaoso šių metų Venecijos bienalėje netrūksta. Lietuvoje daugiausia aptarinėjamas milžinišką tarptautinį nepasitenkinimą sukėlęs organizatorių sprendimas leisti čia prisistatyti Rusijai. Šią savaitę Europos Sąjunga pranešė priėmusi principingą sprendimą – europiečių mokesčių mokėtojų pinigais finansuojami kultūros renginiai turėtų saugoti demokratines vertybes, tad jas pamynusi bienalė netenka 2 mln. eurų dotacijos. Meno ekspertai aktyviai kalba apie bienalės reputacijos krizę, prestižinis meno renginys išgyvena įtemptą laiką: daug diskusijų ir protestų sukėlė ir Izraelio prisistatymas, likus maždaug savaitei iki bienalės pradžios atsistatydino laureatus turėjusi rinkti komisija. Pastarąjį pokytį ir organizatorių sprendimą bienalės laureatų rinkimą patikėti publikai K. Brown kritikuoja itin aršiai. Pasak ekspertės, žiuri paskirtas „Auksinis liūtas“ gali padaryti milžinišką poveikį menininko karjerai.
Kaip įrodymą kritikė pateikia 2019-aisiais drauge su Vaiva Grainyte ir Rugile Barzdžiukaite apdovanojimą Venecijoje už kūrinį „Saulė ir jūra“ pelniusios Linos Lapelytės pavyzdį. „Šiandien Lina rengia dideles tarptautines parodas, tarp jų – ir „Hamburger Bahnhof“ muziejuje Berlyne. Šis pripažinimas jai buvo nepaprastai svarbus. Tarptautinė bendruomenė atkreipė dėmesį į Lietuvos menininkę, kuri kitu atveju galbūt būtų likusi nepastebėta“, – teigia K. Brown.– Ar sutiktumėte, kad šie metai – savotiškas testas Venecijos bienalei? – Taip, be abejonės. Manau, tai labiausiai politiškai įkaitinta ir prieštaringiausia bienalė per pastaruosius metus.
