Turbūt niekas negalėtų apkaltinti manęs simpatijomis Remigijui Žemaitaičiui. Esu kelis kartus kreipęsis dėl jo galimų nusikaltimų į prokuratūrą ir negalvoju, kad jis turėtų būti Seimo nariu ar apskritai vaidinti kokį nors vaidmenį valdant mūsų valstybę. Manyčiau, kad jis idealiai tarnauja kaimyninių autoritarinių režimų interesams.
Tačiau nepaisant visų charakteristikų ir norų tiesa yra svarbesnė. O ji tokia – nusikratyti tokiu politiku valstybė gali tik teisėtai, t. y. pirmiausia paisydama Konstitucijos. Taigi kada ir kaip tai turėtų įvykti?
Nebūčiau apie tai rašęs, jeigu ne daug pasklidusių įvairių ir nebūtinai, mano nuomone, teisingų apkaltos dėl nusikaltimo padarymo interpretacijų. Pasirodo, kartais net akademikai gali paslysti konstitucinės teisės abėcėlės klausimais.
Tad keli svarbiausi dalykai nepritempiant jų specialiai iki R. Žemaitaičio, o taip, kaip yra ir turėtų būti pagal Konstituciją kiekvienam Seimo nariui, nuteistam už nusikalstamą veiką. Objektyvumas ir profesionalumas turėtų būti svarbiau už politines priklausomybes ir simpatijas ar antipatijas.
Atsakymas – Konstitucinio Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarime
