Pernai pusėje šalies mokyklų trūko bent vieno švietimo pagalbos specialisto, pirmadienį pranešė auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Pasak jos, dėl to dirbantiems specialistams tenka dideli darbo krūviai, o reikšmingą darbo laiko dalį jie skiria ne tiesioginei pagalbai vaikams, o administracinėms užduotims.
„Norint, kad įtraukusis ugdymas nebūtų tik lozungas popieriuje, privalome skubiai atsigręžti į tuos, kurie kasdien dirba su vaikais. Švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai negali kokybiškai atlikti savo pareigų, kai viena ranka bando suvaldyti kelis sudėtingus elgesio sutrikimų atvejus skirtingose klasėse, o kita ranka priversti pildyti begalines, nuolat kintančias ataskaitas“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Kontrolės duomenimis, 2025 metais 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų trūko bent vieno švietimo pagalbos specialisto, o vienam specialistui, priklausomai nuo mokyklos, teko nuo 16 iki 337 mokinių.
Audito duomenimis, 76 proc. atrinktų savivaldybių taiko įvairias specialistų pritraukimo ar išlaikymo priemones, tačiau darbo rinkoje jų vis dar stinga. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1157 švietimo pagalbos specialistų, kai darbo ieškančių asmenų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis.
