Kaip ir kasmet, Jūros šventėje netrūksta prekybininkų: jie išsidėstę keliose centrinėse gatvėse, daugiausia jų įsikūrę Taikos prospekte ir Danės upės prieigose. Kaip skelbia organizatoriai, tai yra didžiausia vasaros mugė Lietuvoje. Mugėje šiemet buvo 550 prekybininkams skirtų vietų, ir visiems norintiesiems jų neužteko. LRT.lt pasidomėjo, ką įdomaus prekeiviai gali pasiūlyti, kokių lūkesčių jie turi ir ar brangiai pirkėjams tie lūkesčiai kainuos.
Jei norite apžiūrėti visą mugę, teks įveikti apie 2 kilometrus. Prekių asortimentas primena kad ir vilnietišką Kaziuko mugę, joje – daugybė įvairiausių prekių, tautodailininkų gaminių, drabužių, papuošalų, rankinių, žaislų ir viso kito. Atskiros zonos skirtos dizaineriams ir maisto bei gėrimų tiekėjams – tai „Dizaino jūra“ ir „Skonių jūra“. Piliavietėje veikia ir atskiras „Antikvaro skveras“.
Penktadienį praėjus valandai dviem po mugės pradžios, lankytojų joje jau netrūko, prie kai kurie prekybininkų susidarė ir eilutės.
Nemažai lankytojų buvo apspitę medžio drožėją Vitalių, atvykusį iš Marijampolės su sūnumi Mykolu. Ko tėtis smalsioms pirkėjoms vardijo kone kiekvieno šaukšto ir samčio kainą (samtis gali kainuoti ir 20 Eur), sūnus papasakojo, kad tėtis medį drožia ilgiau nei porą dešimtmečių, o jis pats atsimena, kaip ir būdamas visiškas pyplys stovėdavo po prekystaliu. Vaikinas sakė: „Pats drožinėju tuomet, kai turiu noro, o prekiauti tėčiui padedu nuolatos. Tėtis dviem pagrindinėm mugėm – Kaziuko ir Jūros šventės – ruošiasi kone visus metus. Trims dienoms atsivežėm tikrai daug prekių, būtų labai gerai viską ir parduoti.“
