Per kelias savaites Lietuvoje pasirodė ne vienas pranešimas apie sėkmingai išleistus ir parduotus anglies kreditus. Bendrovės „InSoil“ ir „Linas Agro“ paskelbė, kad pirmieji Lietuvos ūkininkų sukurti anglies kreditai sėkmingai parduoti JAV korporacijoms.
Tuo metu „Jūrės medis“ pranešė kartu su Lietuvos ir Italijos partneriais sertifikavusi ilgalaikiuose medienos produktuose sukauptą CO₂ ir pavertusi jį anglies šalinimo kreditais. Kitaip tariant, šalies medinėse konstrukcijose sukauptas anglies dioksidas tapo prekybai skirtu turtu.
Dar visai neseniai anglies kreditai buvo laikomi beveik nereguliuojamais savanoriškos anglies rinkos instrumentais. Tačiau šiandien jie tampa vis svarbesne perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos dalimi. Tam yra objektyvi priežastis – ne visų ekonomikos sektorių dekarbonizacija šiuo metu yra techniškai įmanoma.
Iš esmės anglies kreditas yra sertifikatas, leidžiantis kompensuoti vieną toną CO₂ ekvivalento emisijų investuojant į veiklą, kuri pašalina arba sukaupia vieną toną anglies dioksido. Todėl kokybiški anglies kreditai yra ne tik tvarumo priemonė, bet ir strateginis verslo instrumentas, padedantis valdyti žaliosios pertvarkos kaštus.
Tačiau tokie kreditai negali būti kuriami bet kaip. Jie turi būti grindžiami patikima šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo veikla ir atitikti Paryžiaus susitarimo principus. Vienas svarbiausių reikalavimų – papildomumas. Tai reiškia, kad anglies kreditai gali būti išduodami tik už tokias veiklas, kurios viršija teisės aktų reikalavimus ir nebūtų vykdomos įprastomis rinkos sąlygomis. Be to, anglies šalinimas turi būti tiksliai išmatuojamas, ilgalaikis ir teikti realią naudą aplinkai.
