Lietuvos apeliaciniam teismui patvirtinus (ir net sugriežtinus) apkaltinamąjį nuosprendį Remigijui Žemaitaičiui, viešojoje erdvėje kilo diskusijos, kada turėtų būti rengiama apkaltos procedūra LR Seimo nariui. Turime dvi gana priešingas nuomones: pirmosios šalininkai teigia, kad apkalta turėtų būti rengiama nedelsiant, antrosios – kad turėtų būti laukiama, kol pasibaigs kasacinio skundo padavimo terminas arba bus išnagrinėtas kasacinis skundas.
Paanalizuokime situaciją iš teisinių pozicijų.
Apkaltos proceso Seimo nariui pagrindai yra įtvirtinti LR Konstitucijos 74 str. 1 d., kurioje teigiama, kad Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
Seimo statuto 228 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad teikimas pradėti apkaltos procesą yra galimas paaiškėjus, kad yra padarytas nusikaltimas (pakartojama Konstitucijoje vartojama frazė). Sutinkamai su pirmąja dalimi, teikimą dėl Seimo nario apkaltos gali inicijuoti ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė (35 Seimo nariai).
