Valstybės kontrolė paskelbė išvadą, kurios svarbiausia žinia, mano nuomone, liko beveik nepastebėta. (2026-06-11 VK išvada dėl SV biudžetų FTD laikymosi). Nuo 2026 metų Lietuva savivaldybėms suteikė gerokai daugiau finansinės laisvės. Padidinti skolinimosi limitai, dvigubai padidintos garantijų ribos, atsirado daugiau lankstumo investiciniams projektams. Kitaip tariant, valstybė pasakė: savivaldybės gali daugiau investuoti ir nieko nelaukdamos gerinti savo gyventojų gyvenimą.
Tačiau Valstybės kontrolė konstatuoja ir kitą faktą – šiomis galimybėmis beveik nesinaudojama. Būtent todėl savivaldybių gyventojai neturi nuleisti rankų, kai į savo prašymą suremontuoti gatvę ar pastatyti darželį meras atsako: „deja, biudžete nėra pinigų…“. Tai rodo, kad miesto vadovai tiesiog nesugeba arba tingi dirbti. Visada lengvas gyvenimas nuo biudžeto iki biudžeto.
Vilniui suteiktos dar didesnės finansinės galimybės, tačiau net ir standartiniams projektams – mokykloms, darželiams ar sporto kompleksams – vis dar pasirenkamas PPP modelis, kuriame mokama ne tik už statybą, bet ir už gerokai brangesnį privatų kapitalą.
Kodėl mokyklas, darželius, sporto kompleksus ir kitą standartinę infrastruktūrą taip dažnai finansuojame per PPP ar koncesijų modelius, kuriuose mokame ne tik už statybą ir priežiūrą, bet ir už gerokai brangesnį privatų kapitalą?
