JAV kariniai smūgiai Iranui tęsiasi jau dešimtą dieną iš eilės, D. Trumpui pareiškus, kad Iranas atsakys už tris žuvusius JAV karius.
Iranas savo ruožtu toliau rengia atsakomuosius smūgius regiono valstybėms – šiąnakt atakavo Bahreiną ir Kuveitą. Šį rytą taip pat pranešta apie du degančius tanklaivius Hormuzo sąsiauryje, kuriame laivyba pastarosiomis dienomis iš esmės yra sustojusi. Nepaisant to, „Brent“ naftos kaina nuo vakar atsitraukė apie 2 proc. ir nukrito žemiau 89 USD už barelį. Naftos rinka reagavo į Irano pareiškimus, kad deryboms tarp JAV ir Irano tarpininkaujančios šalys pasiūlė 10 dienų paliaubas, siekdamos sustabdyti abiejų šalių atakas ir sudaryti sąlygas atkurti birželį pasirašyto taikos memorandumo vykdymą. Ši žinia vertinama kaip signalas, kad diplomatinė komunikacija toliau vyksta, o tai gali padėti išvengti plataus masto karo.
Vis dėlto kol kas nėra jokių signalų, kad Iranas ketintų atsisakyti pretenzijų kontroliuoti Hormuzo sąsiaurį, todėl pagrindinė priežastis, dėl kurios atsinaujino kariniai veiksmai, išlieka. Be to, situaciją dar labiau komplikuoja vakarykščiai Jemeno hučių grupuotės pareiškimai apie įvedamą jūrų blokadą Saudo Arabijai. Skaičiuojama, kad, jei hučiams iš tiesų pavyktų užblokuoti Bab al-Mandebo sąsiaurį ir atkirsti Saudo Arabijos naftos eksportą, pasaulinė naftos pasiūla sumažėtų apie 7 procentus. Dabartinė naftos kaina, kuri tebėra gerokai mažesnė nei maždaug 120 USD už barelį pikas, pasiektas karo pradžioje, atspindi santykinę rinkos ramybę ir lūkestį, kad konfliktas baigsis greičiau, nei išseks pasauliniai naftos rezervai, kurie iki šiol padėjo išvengti itin didelių naftos kainų šuolių. Vis dėlto kiekviena besitęsiančio konflikto diena didins įtampą naftos rinkoje ir stiprins naujų naftos kainos šuolių riziką.
