Kiekvieną vasarą tėvai susiduria su tuo pačiu iššūkiu – pasibaigus mokslo metams, vaikai daugiau laiko praleidžia su draugais ir, žinoma, skaitmeninėje erdvėje. Telefonu, planšete, ar kompiuteriu pasiekiami socialiniai tinklai – vaikų kasdienybė.
Telefonų naudojimo mokykloje, socialinių tinklų ir interneto naudojimo poveikio vaikams klausimus jau kurį laiką svarstome Seimo Švietimo ir mokslo komitete, bet į šią problemą žvelgiu ne tik kaip šio komiteto pirmininkė, bet ir kaip mama, auginanti paauglį sūnų. Kaip ir daugelis tėvų, kasdien matau, kokią didelę įtaką jaunų žmonių gyvenimui daro socialiniai tinklai. Jie suteikia galimybių bendrauti, mokytis, kurti, tačiau negalime negirdėti ir vis daugiau klausimų dėl rizikų, vaikų saugumo ir neigiamo poveikio sveikatai ir vystymuisi.
Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų atkreipia dėmesį, kad intensyvus socialinių tinklų naudojimas ir vaikų emocinė sveikata akivaizdžiai susiję – vis daugiau vaikų miego kokybės, dėmesio koncentracijos ir bendros savijautos problemų. Tai nereiškia, kad socialiniai tinklai savaime yra blogis. Tačiau perteklinio interneto poveikio negalime ignoruoti, ypač kai kalbame apie dar besiformuojančią vaiko asmenybę.
