Filmo „Robino Hudo mirtis“ reklaminė kampanija Hugho Jackmano padedama akivaizdžiai mėgina prisikviesti žiūrovus, ir tai absoliučiai suprantama. Ne taip seniai jis jau suvaidino pasenusį, gyvenimu nusivylusį, praeities demonų persekiojamą herojų filme „Loganas. Ernis“, kuris laisvai galėjo būti pavadintas ir „Logano mirtis“. „Robino Hudo mirties“ plakatai sąmoningai sukelia būtent šį vaizdinį – stambiu planu vaizduoja randų nusėtą, žila netvarkinga barzda dengtą aktoriaus veidą.
Tačiau, man atrodo, kur kas paveikesnis būtų kur nors stambiomis raidėmis įrašytas šūkis: „Naujas „Kiaulės“ režisieriaus filmas.“ Šį kulinarinį trilerį ramia sąžine pavadinčiau vienu geriausių ir originaliausių 2021-ųjų filmu. Be to, visiškai netikėtu, mat jo kūrėjas Michaelas Sarnoskis prieš tai buvo sukūręs tik trumpametražius ir režisavęs kelis ne itin sėkmingo serialo epizodus.
„Kiaulę“ ir „Robino Hudo mirtį“ sieja ne tik autorius, bet ir bendra DNR. Abu filmai pasakoja apie kadaise savaip žymius, o dabar vienišai ir atsiskyrėliškai gyvenančius vyrus. Abiejų pasakojimų varikliu tampa kerštas. Abu veikia kaip savotiškos dekonstrukcijos: „Kiaulės“ atveju žaidžiama su aktoriaus Nicolo Cage`o reputacija ir keliamais lūkesčiais, o „Robino Hudo mirtis“ naujame kontekste pristato žymųjį vagių princą.
