1926 m. birželio 12 d. – viena svarbiausių datų Lietuvos radijo istorijoje. Būtent tą vakarą į eterį nuskriejo pirmieji lietuviški žodžiai: „Alio, alio. Lietuvos radijas. Kaunas.“ Tačiau radijo istorija Lietuvoje prasidėjo gerokai anksčiau, todėl verta prisiminti jos ištakas, rašoma Kauno miesto muziejaus parengtoje publikacijoje.
Radijo ryšio pradžia
Pirmosios radijo stotys Lietuvos teritorijoje buvo įkurtos dar 20 a. pradžioje. Kaip ir šiandien, technologinės naujovės pirmiausia tarnavo kariniams tikslams. Po nesėkmingo Rusijos imperijos karo su Japonija kariuomenėje buvo suformuotos radiotelegrafo kuopos, turėjusios kibirkštines radijo stotis. Kibirkštinė radijo stotis – tai ankstyviausias radijo siųstuvo tipas, naudotas 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje.
Ji veikė sukurdama elektros kibirkštį, kuri generuodavo elektromagnetines bangas. Kibirkštinės stotys buvo skirtos beveik vien Morzės abėcėlės signalams perduoti. Jomis dar nebuvo galima kokybiškai transliuoti žmogaus balso. Viena tokių stočių veikė Vilniuje, kita – Kaune. Tuo metu Kaunas buvo viena iš keturių pirmosios kategorijos tvirtovių vakarinėje Rusijos imperijos dalyje. Dėl šios priežasties 1910 m. ant tuometinio Petro kalno (dabartinio Vytauto kalno Žaliakalnyje) buvo įrengta 1,5 kilovato galios kibirkštinė radijo stotis.
