Šią savaitę paskelbti matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatai yra geresni nei pernai, ypač bendrojo (B) kurso egzamine. Vis dėlto gerėjanti tendencija nepanaikina struktūrinių iššūkių, kuriuos matematikos ugdyme Lietuvoje rodo tiek egzaminų statistika, tiek tarptautiniai tyrimai. Juos šiandien naujoji edukacinių technologijų kūrėjų karta bando spręsti kartu su mokytojais, rašoma filantropinio fondo „Devbridge Foundation“ pranešime žiniasklaidai.
Rezultatai gerėja, tačiau iššūkių lieka
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, matematikos VBE išplėstiniu (A) kursu šiemet išlaikė 85,1 proc. iš 14 011 laikiusiųjų, o šimtu balų įvertinti 210 abiturientų – 1,5 proc. visų laikiusiųjų. Bendruoju (B) kursu matematikos egzaminą išlaikė 77,1 proc. iš 8 009 laikiusiųjų. Nuo šių mokslo metų visiems VBE taikoma vienoda išlaikymo riba – 25 taškai iš 100.
Palyginus su praėjusiais metais, B kurso rezultatai reikšmingai pagerėjo – pernai šį egzaminą buvo išlaikę tik 57,1 proc. iš 5 954 laikiusiųjų. Kartu tai reiškia, kad ir šiemet beveik kas ketvirtas B kurso abiturientas matematikos egzamino neįveikė. Tai svarbi dedamoji, analizuojant iššūkius matematikos ugdyme.
Šiek tiek ilgesnio laikotarpio analizė rodo, kad matematikos egzamino rezultatai per pastaruosius penkerius metus svyravo reikšmingai. 2022 m. matematikos VBE neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų – tai prasčiausias rezultatas per visą šio egzamino istoriją. 2023 m. egzaminą jau išlaikė 84,6 proc., 2024 m. – 89,5 proc. laikiusiųjų. Nuo 2025 m. matematikos VBE buvo išskaidytas į du atskirus egzaminus – A ir B kurso, todėl tiesioginis metinis palyginimas kelia metodologinių klausimų. Vis dėlto bendra tendencija, jog daugiau abiturientų egzaminą įveikia, matoma aiškiai.
