Nepaisant pozityvių pranešimų apie pradedamą oro gynybos misiją, NATO neįgyvendino prieš trejus metus Vilniuje duoto pažado Baltijos šalyse rotaciniu principu nuolat dislokuoti oro gynybos sistemas. To priežastis – sistemų trūkumas visoje Europoje, be to, jų labai reikia Ukrainai. Krašto apsaugos ministras tikina, kad pradedama oro gynybos misija tokias sistemas prireikus leistų dislokuoti maksimaliai greitai ir be jokių politinių debatų.
Prieš trejus metus Vilniuje NATO lyderiai sutarė Baltijos šalyse dislokuoti oro gynybos sistemas rotaciniu principu: jos būtų nuolat, keistųsi tik jas dislokuojančios šalys. Po metų – krašto apsaugos ministro žinia, kad sistema pradeda veikti.
„Tariamės dėl konkrečių oro gynybos sistemų atsiradimo Lietuvoje iki „Patriot“ imtinai. Tai bus jau šiais metais“, – sako krašto apsaugos ministras 2020–2024 m. Arvydas Anušauskas.
„Tačiau tai ir liko tik pažadais. 2024-aisiais Nyderlandai buvo dešimčiai dienų dislokavę „Patriot“ sistemą, 2025-aisiais tą trumpam padarė Italija. Panašiai ir Latvijoje, ir Estijoje.
„Neviešoje erdvėje yra daugiau informacijos tuo klausimu ir priešingai – ji nėra tokia nepalanki Lietuvai. Tų sistemų yra. – Sąjungininkų, ne Lietuvos? – Ne Lietuvos“, – teigia Seimo NSGK komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
