Pripažinta šiuolaikinio meno kūrėja, stiklo menininkė Dalia Truskaitė savo darbus dažnai kuria konkrečiai vietai, kai jie organiškai įsilieja į erdvę ir papildo ją naujomis prasmėmis. Vienožinskio dailės mokyklai, kurioje ir dėsto, priklausančiame pastate, ji įrengė parodą, kurioje tarsi kalbasi su pastatu.
Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos Naujosios Vilnios filialas Tremtinių gatvėje. Greta jo – pastatas, bendruomenės vadinamas „Namuku“ ir jame jau porą metų veikianti ekspozicinė erdvė-galerija, kurioje dabar įkurdinta menininkės ir šios mokyklos piešimo bei stiklo studijos mokytojos D. Truskaitės paroda „ar?“ iš pokalbių ciklo su erdvėmis. Lankytojas kviečiamas čia ieškoti ribos tarp pastato ir kūrinio, tarp to, kas čia buvo, ir to, kas sukurta dabar.
„Čia tokia, sakyčiau, formaliai kalbant, įvietinto meno paroda. Bet net nežinau, ar čia paroda, aš visada susimąstau ties tuo žodžiu, kaip visa tai pavadinti, gal labiau pokalbis su erdve?“ – svarsto menininkė.
„Namuke yra penkios erdvės, bandžiau kiekvienoje jų surasti kokia nors istoriją, nutikusią joje ir kažkaip ją truputį papildyti.
Dar vienoje erdvėje buvo kažkokia pertvara, gal krosnies detalės, bet dabar jos nėra, ir žiūrėjau į grindis iš tokių didelių gražių lentų, o vidury buvo visiškai kitokio pobūdžio smulkesnių lentučių inkliuzas. <...> Veidrodžiai yra tų lentučių dydžio ir atsirado netikėtas efektas, kai matai atsispindinčias lubas, tai tarsi tapyba“, – rodydama pasakoja D. Truskaitė.
