Grįžęs iš NATO viršūnių susitikimo Ankaroje, paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Seime ketvirtadienį pristatė naujosios Vyriausybės užsienio politikos siekius. Pasak politiko, jis nematytų siekio Vyriausybės programoje surašyti visas grėsmes, kylančias Lietuvai.
„Dienos temoje“ – paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
– Labas vakaras.
– Pone K. Budry, vakar, dar prieš galutines deklaracijas, būdamas Ankaroje, jūs sakėte, kad nedraugiškos Aljansui šalys neskaito antraščių. Svarbu tai, kad trys svarbiausi gynybos prasme Amerikos pareigūnai yra Ankaroje. Kitas dalykas – sakoma, kad jie stebi faktinius NATO pajėgumus, jų judėjimą. Kita vertus, vakar Ankaroje aiškaus pasakymo apie tai, kiek tų amerikiečių bus Europoje, kur jie bus, irgi nebuvo. Ar sutiktumėte, kad į visus klausimus pavyko rasti atsakymus?
– Vakar buvo daug gerų sprendimų – tą reikia pabrėžti ir turėti omeny. NATO yra labiau panaši į branduolinę jėgainę, kur mes nenorime jokių siurprizų, nei kad užsidaro valdyba ir kažkokias dideles naujienas paskelbia. Norime, kad viskas būtų stabilu, prognozuojama, planuojama, nuoseklu, kad visi galėtų tuo patikėti. NATO taip ir veikia – turėjome kelis uždavinius, sau išsikėlėme nacionalinius uždavinius. Visų pirma, aišku, norėjome, kad viršūnių susitikimas įvyktų, kad atvyktų JAV vadovybė ir kad tuo parodytume, jog esame vieningi. Tai įvyko, bet kaip Lietuva turėjome uždavinį parodyti pažangą dėl Europos gynybos išlaidų ir demonstravome lyderystę – tai, ką daro Lietuva, sakydama: „Junkitės į mūsų sąlyginį 5 proc. klubą.“ Kitas mums svarbus uždavinys – sustiprinti Rytų pafrontę oro gynybos sistemomis. Tai, kad vakar buvo paskelbta, jog pereiname iš oro policijos į oro gynybą, yra ne vienų metų pastangų rezultatas.
