Prieš 30 metų – 1996-ųjų liepos 25 d. – tuometinis Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas savo pasirašytu dekretu Seimui pateikė svarstyti Mirties bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje sustabdymo įstatymo projektą.
|00:00
Kartu buvo paskelbtas mirties bausmės vykdymo moratoriumas – ji buvo numatyta Baudžiamajame kodekse ir galėjo būti skiriama, tačiau negalėjo būti vykdoma. Tik po pusantrų metų Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar tokia Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė neprieštarauja Konstitucijai. Dar po vienuolikos mėnesių – 1998-ųjų gruodžio 9 d. – Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokia bausmė pažeidžia pamatines konstitucines žmogaus teises.
Lietuvos Respublika buvo viena paskutiniųjų šalių Europoje, atsisakiusių mirties bausmės. Daugumoje Vakarų Europos šalių ji buvo panaikinta po Antrojo pasaulinio karo, kai kuriose dar anksčiau, o daugumoje Vidurio Europos šalių ji panaikinta apie 1990 m. Pats mirties bausmės eliminavimo procesas, trukęs beveik 2,5 metų, Lietuvoje pradėtas pirmiausia dėl tarptautinio spaudimo – tai buvo būtina sąlyga integruojantis į Europos Tarybos ir į Europos Sąjungos struktūras.
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų, taip pat didžioji dalis politikų ir netgi teisininkų tokio sprendimo nepalaikė – nuomonių įvairovė atsispindi ir Konstituciniam Teismui pateiktose įvairių ekspertų išvadose, gausiose diskusijose to meto spaudoje ir vykusiose konferencijose. Visgi būtinybė tokią bausmę panaikinti buvo akivaizdi. Ilgametis Lietuvos teisės instituto direktorius Antanas Dapšys tokios valstybės reakcijos į nusikalstamą elgesį netgi nevadino bausme.
