Birželį Lietuvoje virė diskusijos dėl minimalios mėnesinės algos. Kompromisas pasiektas – 2027 m. MMA kils iki 1245 Eur, arba 8 proc. Kasmetinio kilimo priežastis – didžiulės pajamų nelygybės Lietuvoje valdymas. Pagal šį rodiklį, Lietuva Europos Sąjungoje atsilieka tik nuo Bulgarijos ir Latvijos.
Visgi darbdaviams – tai grėsminga tendencija – pagal Lietuvos banką, toks MMA kilimas paspartins vidutinio darbo užmokesčio augimą beveik 2 procentiniais punktais. Tai reiškia, kad 2027 m. Lietuvos darbo kaštų konkurencingumas, remiantis EBPO duomenimis, kris: darbo vietos kaina turėtų augti apie 8 proc., o sukuriama nominali pridėtinė vertė – tik 5 proc. Jei netapsime produktyvesni, Lietuvoje investuoti darysis vis mažiau pelninga.
Norint suprasti, kodėl pajamų nelygybė Lietuvoje šiandien yra tokia didelė ir kodėl jos mažinimas dabartinėmis priemonėmis problemiškas, pirmiausia reikia atsakyti į paprastesnį, bet esminį klausimą: kada ir kodėl pajamų nelygybė Lietuvoje apskritai atsirado?
Ar tarpukariu liaudis buvo turtingųjų išnaudojama?
Anot sovietinės literatūros, iki 1940 m. Lietuvoje buvo įsitvirtinęs neteisybės ir skurdžiųjų išnaudojimo režimas. Sovietinė sistema žadėjo išlaisvinti liaudį nuo šio „buržuazijos jungo, sukurti naują lygiateisę visuomenę“ ir didžiavosi tai pasiekusi. Tai mitas.
