81-erių vilnietė pardavė butą ir nusikaltėliui atidavė 114 tūkst. eurų. Tuo metu valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir verslininkai suka galvas, kaip dar padėti žmonėms nepakliūti į sukčių pinkles. Pavyzdžiui, verslai ant kvitų spausdina patarimus bei numerį, kuriuo reikėtų skambinti įtarus, kad susiduria su nusikaltėliu. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia vadovautis kritiniu mąstymu ir elgtis atsakingai, jog tokie atvejai nebepasikartotų.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše:
|00:00
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Olegas Bigbajevas sako, kad sukčiavimo atvejai kartojasi, nes žmonės vis dar nesugeba vadovautis kritiniu mąstymu, nors sukčiavimo schemos nesikeitė nuo 2006 metų.
„Sukčiavimo schema yra ta pati nuo 2006 metų, kai skambindavo iš kalėjimo nusikaltėliai. Tai šiuo metu nusikaltėliai perėmė šį modelį. Banga prasidėjo 2024 metų gegužės mėnesį, kai sukčiai prisistatinėjo „Google“ atstovais ir sakydavo, kad su jūsų „Google“ paskyra kažkas negerai, taip pat apsimesdavo bankų, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), „Sodros“ atstovais, medicinos darbuotojais ir policijos pareigūnais“, – LRT RADIJO laidoje „10–12 aiškina O. Bigbajevas.
