Ankstesnė praktinė patirtis, susijusi su pinigais, yra viena iš priežasčių, kodėl Estijoje vaikų finansinio raštingumo lygis yra aukštesnis nei jų bendraamžių kitose Baltijos šalyse, rodo SEB banko atliktas tyrimas.
Jis parodė, kad Estijoje banko sąskaitą turi 87 proc. 7-17 metų amžiaus vaikų. Latvijoje šis rodiklis siekia 73 proc., o Lietuvoje – 72 proc. Be to, Estijoje žymiai daugiau vaikų turi banko kortelę. Jei Lietuvoje banko kortelę turi maždaug pusė vaikų (51 proc.), tai Estijoje ją turi 78 proc. vaikų.
Dauguma vaikų Estijoje (61 proc.) ir Latvijoje (54 proc.) savo pirmąją banko kortelę gauna jau pradinėse klasėse, t. y. būdami 7-10 metų amžiaus. Lietuvoje vaikai banko kortelę gauna daugiausia vėlesniame amžiuje, artėjant paauglystei. Daugiau nei pusė Lietuvos vaikų (55 proc.) kortelę gauna būdami 11-14 metų.
SEB jaunimo padalinio vadovė Estijoje Viktorija Tkač pažymėjo, kad Estija išsiskiria tuo, kaip anksti čia vaikai pripratinami prie skaitmeninių pinigų.
„Ankstyvas vaiko susipažinimas su banko kortele ir sąskaita rodo ne tik skaitmeninius įpročius, bet ir tėvų pasirengimą perduoti jam atsakomybę už pinigų tvarkymą. Ši patirtis atsispindi ir finansinio raštingumo rodikliuose. Ankstesni tyrimai patvirtina, kad Estijos jaunimas yra labiau susipažinęs su finansiniais klausimais nei jų pietiniai kaimynai, taip pat aktyviau taupo ir investuoja“, – sakė V. Tkač.
