Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ atidaryta menininko Romualdo Inčirausko kūrybos paroda. Joje – per penkis dešimtmečius sukurti kūriniai, atskleidžiantys menininko kūrybos procesą.
Menininko R. Inčirausko autoportretas – parodos „Vaizdasėjys“ atspirties taškas. Sukurtas prieš 50 metų ir eksponuotas kino teatre „Vingis“, jis žymi R. Inčirausko kūrybos pradžią. Ji siejasi su Estijos dailės institutu, kuriame menininkas studijavo metalo meną.
„Vaikas būdamas, ant sąsiuvinio lapo nupiešiau nuogą moterį. Mane mokytoja į dėstytojų kambarį... Ir trys pagyvenusios mokytojos mane, reiškia, auklėjo, gėdino. Egzekucija truko ilgai, galiausiai, kaip visada būna, turėjau atsiprašyti ir pasakyti, kad niekada gyvenime daugiau to nebedarysiu. Po kurio laiko aš įstojau į Talino institutą. Na, nuogą moterį piešti... Sulaužiau vaikystėje duotą priesaiką“, – pasakoja R. Inčirauskas.
Parodoje menininkas eksponuoja naujausias skulptūras iš ciklo „Nuo Abraomo iki Čiurlionio“, taip pat kūrinius, kuriuos įkvėpė Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros durys. 2009 metais sukurtas darbas tapo naujų kūrinių šaltiniu.
„Pagrindinis mano darbas, didžiausias – Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros durys, 2,5 x 4,5 metrų. Jų neįmanoma atvežti, buvo siūlymas fotografija, labai gerai baigėsi tuo, kad aš turėjau išsaugojęs liejimo silikonus, formas, tai tuos negatyvus, sako, žiūrovams bus įdomiau [pamatyti]. Dar yra reljefai, portretai, gipsiniai, ir iš tų reljefų išplaukiantys kūriniai“, – dalijasi menininkas.
