Infliacija euro zonoje birželį sulėtėjo pirmą kartą nuo karo tarp JAV ir Irano pradžios. Vakar paskelbta, kad metinė infliacija sumažėjo iki 2,8 proc., palyginti su 3,2 proc. gegužę. Tai buvo mažesnis rodiklis nei 3,0 proc., kuriuos prognozavo ekonomistų konsensusas. Tuo metu mėnesinė infliacija buvo neigiama ir siekė -0,1 proc. Kiek labiau, nei tikėtasi, sumažėjo ir grynosios infliacijos, neapimančios maisto ir energetikos kainų, rodiklis – birželį jis siekė 2,4 procento.
Vėsesni infliacijos duomenys mažina spaudimą ECB dar kartą kelti palūkanų normas, ypač atsižvelgiant į tai, kad energetikos kainų šokas, kuris buvo pagrindinė pastarojo infliacijos šuolio priežastis, jau atslūgo – naftos kaina sugrįžo į prieškarinį lygį. Naujausi infliacijos duomenys reikšmingai pakoregavo rinkos lūkesčius dėl tolesnės ECB palūkanų normų raidos. Jei dar savaitės pradžioje rinkos buvo visiškai įkainojusios palūkanų normų padidinimą gruodžio mėnesį, dabar toks žingsnis prognozuojamas tik kitų metų pirmąjį ketvirtį. Vis dėlto, jei taikos susitarimas tarp JAV ir Irano laikysis ir bus išvengta reikšmingesnio naftos kainų šuolio, tikėtina, kad rinkos lūkesčiai pamažu artės prie scenarijaus, pagal kurį ECB šiame palūkanų normų cikle jų daugiau nebedidins.
