Per 2023–2025 m. laikotarpį krašto apsaugos sistemos finansavimui išaugus 73 proc., dabartinė finansų valdymo, planavimo ir stebėsenos sistema nebeatitinka sparčiai augančio finansavimo masto ir pasikeitusios geopolitinės aplinkos, skelbia Valstybės kontrolė (VK).
Auditorių teigimu, nėra bendro modernizacijos rezultatus parodančio rodiklio, ne visi ilgalaikiai strateginiai nacionalinio lygmens planavimo dokumentai parodo naujus gynybos prioritetus, o sprendimams priimti trūksta vientisos duomenų valdymo sistemos.
„Lietuva šiandien į krašto apsaugą investuoja daugiau nei bet kada anksčiau. Nebeužtenka žinoti, kiek pinigų skiriama. Turime aiškiai matyti, kokius pajėgumus už juos kuriame, kokia pažanga pasiekta ir kokių finansinių išteklių reikės ateityje. Tam būtina, kad strateginis planavimas, finansų valdymas ir duomenys veiktų kaip viena sistema“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Kaip skelbia VK, 2025 m. krašto apsaugai skirta 3,4 mlrd. eurų arba 14,7 proc. viso valstybės biudžeto.
Institucijos teigimu, šiemet kariuomenės modernizacijai planuojama skirti apie 2,3 mlrd. eurų – daugiau nei dvigubai, lyginant su 2023 m., tai sudaro daugiau kaip pusę viso krašto apsaugos sistemos finansavimo.
