Po žiemą įvykusios Ukrainos gynybos ir žvalgybos vadovų kaitos sunku nepastebėti naujos Kyjivo dinamikos. Ji matoma tiek fronte, tiek smūgiuose į taikinius tūkstančius kilometrų į Rusijos gilumą.
|00:00
Tačiau kartu ukrainiečiai labiausiai nepasitiki būtent už mobilizaciją atsakingais Teritorinio komplektavimo ir socialinio palaikymo centrais. 85 proc. gyventojų jais nepasitiki dėl verbuotojų naudojamo smurto, valdžios nesugebėjimo užtikrinti karių demobilizacijos ir vis dažniau viešumon iškylančių savivalės atvejų.
Pagal Ukrainos karo padėties įstatymą, gali būti šaukiami 25–60 metų vyrai. Mobilizacijos atidėjimas taikomas tik tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, auginantiems ne mažiau kaip tris nepilnamečius vaikus arba dirbantiems kritinės infrastruktūros sektoriuje. Dar 2023 m. tuometinis kariuomenės vadas gen. Zalužnas skelbė, kad Ukrainai trūksta bent 500 tūkst. karių. Po trejų metų ši problema niekur nedingo. Nei didelės finansinės paskatos, nei verbavimas kalėjimuose nepadėjo užtikrinti reikalingų pajėgumų.
Invazijos metinių dieną gynybos ministras Fedorovas pristatė tris strateginius tikslus: apsaugoti Ukrainos dangų, sustabdyti Rusijos puolimą ir apriboti Maskvos ekonominius pajėgumus tęsti karą. Praėjus keturiems mėnesiams akivaizdu, kad pažanga pasiekta antrojoje ir trečiojoje srityse. Didžiausias iššūkis išlieka oro gynyba, ypač apsauga nuo balistinių ir sparnuotųjų raketų. Vis dėlto sparčiai augant Ukrainos gynybos pramonei tikimasi, kad situacija gerės.
